saulesvejoenergija.lt | Saulės energijos ištekliai

KTU AET
Atsinaujinančiųjų šaltinių
energijos technologijų
centro tinklapis

Lietuvos saulės energijos ištekliai

Bet kurios vietovės metiniai saulės energijos ištekliai įvertinami vidutinėmis daugiametėmis metinėmis saulės ekspozicijomis konvencinėse saulės energinės erdvės plokštumose. Įvertinus saulės energijos išteklius visose šalies vietovėse, sudaromos šalies metinių (arba kito laikotarpio) saulės energijos išteklių lentelės ir žemėlapiai.

Kai kurie reikšmingesni Lietuvos saulės energijos išteklių duomenys pateikti 1, 2 ir 3 lentelėse, o vidutinė daugiametė saulės ekspozicija horizontalioje plokštumoje per laikotarpį nuo balandžio 1d. iki spalio 31 d. pateikta žemėlapyje (1 pav.).

1 lentelė. Daugiametė vidutinė pilnutinė saulės ekspozicija kWh/m2, tenkanti horizontaliam paviršiui kiekvieną mėnesį ir per visus metus Lietuvos HMS

Vietovė (HSM)	01 mėn.	02 mėn.	03 mėn.	04 mėn.	05 mėn.	06 mėn.	07 mėn.	08 mėn.	09 mėn.	10 mėn.	11 mėn.	12 mėn.	Per metus
Šilutė	15	33	72	106	154	169	161	143	96	55	16	9	1029
Nida	14	31	72	108	155	171	165	148	97	54	17	10	1042
Kaunas	16	33	70	99	146	155	150	138	90	52	16	19	976
Vilnius	16	34	69	93	142	146	142	136	84	50	17	10	939
Telšiai	14	32	69	104	154	168	156	141	96	55	19	11	1018
Šiauliai	13	31	68	100	154	163	153	142	94	53	17	9	996
Klaipėda	12	31	67	102	155	168	161	147	94	53	16	8	1013
Vėžaičiai	13	32	67	104	153	154	155	140	94	53	14	8	988
Utena	15	33	67	96	145	151	147	133	84	50	16	8	946
Biržai	8	27	65	96	148	156	151	135	83	46	9	2	926
Dotnuva	10	29	70	103	154	164	158	145	92	50	11	3	989
Dūkštas	9	28	65	97	150	157	153	137	84	47	10	1	938
Kybartai	20	37	74	103	148	157	152	140	93	56	21	14	1015
Lazdijai	19	37	74	103	150	159	153	142	94	56	20	13	1021
Varėna	11	31	68	94	147	152	147	142	85	48	11	3	939

2 lentelė. Daugiametė vidutinė pilnutinė saulės ekspozicija kWh/m2 konvencinėse saulės energinės erdvės plokštumose gaunama per visus metus Lietuvos HMS

Saulės energijos ekspozicijos plokštumos:
SSS - plokštuma, statmena saulės spinduliui, H - horizontali plokštuma.
Vertikalios plokštumos, orientuotos į:
R - rytus, PR - pietryčius, P- pietus, PV - pietvakarius, V - vakarus.

Vietovė (HSM)	SSS	H	R	PR	P	PV	V
Šilutė	1411	1029	676	804	825	790	650
Nida	1439`	1042	684	811	832	797	658
Kaunas	1354	976	644	774	801	762	620
Vilnius	1306	939	622	754	783	744	599
Telšiai	1407	1018	669	798	820	784	648
Šiauliai;	1380	996	631	786	810	773	631
Klaipėda	1402	1013	666	795	818	782	641
Vėžaičiai	1369	988	651	781	806	769	626
Utena	1316	946	626	757	786	746	603
Biržai	1290	926	614	746	777	736	591
Dotnuva	137	989	652	782	807	770	627
Dūkštas	1305	938	621	752	783	742	598
Kybartai	1405	1015	670	795	818	784	643
Lazdijai	1411	1021	671	799	821	786	645
Varėna	1307	939	622	753	787	742	599

3 lentelė. Saulės spindėjimo trukmė Lietuvos HMS

Vietovė (HMS)	01 mėn.	02 mėn.	03 mėn.	04 mėn.	05 mėn.	06 mėn.	07 mėn.	08 mėn.	09 mėn.	10 mėn.	11 mėn.	12 mėn.	Metai
Šilutė	39	68	131	185	263	287	274	246	169	103	41	30	1836
Nida	37	65	131	189	265	290	281	254	171	102	42	30	1857
Kaunas	40	68	128	175	251	265	256	238	160	99	41	30	1751
Vilnius	41	70	126	165	243	250	243	234	150	96	42	30	1690
Telšiai	37	66	126	182	263	286	266	242	169	104	45	32	1818
Šiauliai	36	65	125	176	263	277	261	243	167	100	42	29	1784
Klaipėda	34	65	122	180	264	285	274	252	167	100	40	28	1811
Vėžaičiai	35	66	123	182	262	263	265	241	166	101	38	28	1790
Utena	39	68	123	170	248	259	252	229	151	95	40	28	1702
Biržai	28	59	119	170	254	266	258	233	149	89	29	16	1670
Dotnuva	31	62	128	180	263	279	269	249	163	96	32	20	1772
Dūkštas	29	60	120	171	256	268	261	236	151	90	30	17	1689
Kybartai	47	75	134	180	254	268	260	241	165	105	48	38	1815
Lazdijai	46	74	134	181	257	271	262	244	166	105	47	36	1823
Varėna	32	64	125	167	252	260	252	243	151	92	33	20	1681

1 pav. Vidutinės daugiametės pilnutinės spindulinės saulės energijos kWh /m2, gaunamos Lietuvoje horizontalioje plokštumoje per laikotarpį nuo 04 01 d. iki 10 31 d., pasiskirstymas šalies teritorijoje

Išanalizavus lentelėse pateiktus duomenis, galima nustatyti perspektyviausias, vidutinio perspektyvumo ir mažiau perspektyvias Lietuvos sritis saulės energetikai plėtoti. Nesunku nustatyti, kad prie perspektyviausių sričių priklauso Vakarų Lietuva: Nida, Šilutė, Lazdijai, Kybartai, Klaipėda, kur vidutinė daugiametė saulės ekspozicija per metus horizontaliojoje plokštumoje yra tarp 1042 kWh/m2 (Nida) ir 1013 kWh /m2 (Klaipėda), o plokštumoje, statmenoje saulės spinduliui – atitinkamai 1439 kWh /m2 ir 1402 kWh /m2.

Vidutinio perspektyvumo sritis yra Vidurio Lietuva: Šiauliai, Dotnuva, Vėžaičiai, Kaunas, kur tokia pati ekspozicija horizontaliojoje plokštumoje yra tarp 996 kWh /m2 (Šiauliai) ir 976 kWh /m2 (Kaunas), o plokštumoje, statmenoje saulės spinduliui – atitinkamai 1380 kWh /m2 ir 1354 kWh /m2.

Šiek tiek mažiau perspektyvi sritis yra Rytų Lietuva: Utena, Varėna, Vilnius, Dūkštas, Biržai, kur šie skaičiai horizontaliajai plokštumai yra 946 (Utena) – 926 kWh /m2 (Biržai), o statmenai saulės spinduliui plokštumai – 1316 (Utena) – 1290 kWh /m2 (Biržai).

Šie duomenys apibendrinti 4 lentelėje.

4 lentelė. Lietuvos regionų perspektyvumas pagal saulės energijos išteklius

Lietuvos HMS	Pilnutinė spindulinė energija per metus Eh, kWh/m2	Pilnutinė spindulinė energija per metus En, kWn/m2	Perspektyvumas
Klaipėda, Kybartai, Telšiai, Lazdijai, Šilutė, Nida	1015 - 1042	1405 - 1439	Didžiausiais
Utena, Kaunas, Vėžaičiai, Dotnuva, Šiauliai	946 - 1042	1316 - 1380	Vidutinis
Biržai, Varėna, Dūkštas, Vilnius	926 - 939	1290 - 1306	Mažiausias

Kadangi Lietuva yra nedidelė šalis, tai skirtumai tarp ekspozicijų atskirose HMS nėra dideli. Apibendrinus pateiktą informaciją, galima teigti, kad pagrindiniai saulės energijos išteklių pasiskirstymo dėsningumai šalies teritorijoje yra šie:

didžiausi saulės energijos ištekliai yra vakarinėje šalies dalyje prie jūros (maksimali metinė ekspozicija horizontaliojoje plokštumoje Nidoje 1042 kWh/m2),

mažiausi saulės energijos ištekliai yra šiaurės rytinėje ir rytinėje šalies dalyje (minimali metinė ekspozicija horizontaliojoje plokštumoje Biržuose 926 kWh/m2),

vidutinė metinė ekspozicija horizontaliojoje plokštumoje Lietuvoje yra apytiksliai 1000 kWh/m2 (984 kWh/m2),

galima didžiausia vidutinės metinės ekspozicijos horizontaliojoje plokštumoje nuokrypa nuo šalies vidurkio bet kuriame Lietuvos teritorijos taške sudaro ne daugiau, kaip 5,9 %.

Palyginimui galima pateikti Lietuvos ir kai kurių Europos šalių, kurios remia ir plėtoja saulės energetiką, daugiametes vidutines pilnutines saulės ekspozicijas horizontaliojoje plokštumoje:

Vokietijoje – 967 - 1212 (pietinėje dalyje) kWh/m2,

Austrijoje – 1106 kWh/m2 (Vienoje),

Anglijoje – 700 kWh/m2,

Lietuvoje – 926 - 1042 kWh/m2.